2020 metų pavasarį per beveik tris mėnesius „The Atomic Garden“ Videokūrybos kurse aš sukūriau ir nufilmavau savo būsimo trumpametražio filmo pirmą epizodą. Trys mėnesiai trijose minutėse: projekto idėjos paieška, gyvenimas su istorija, jos personažu, vaizdų, garsų, nuotaikų kolekcionavimas ir dėliojimas, nemigo naktys, nes kažkas neveikia, ir nemigo naktys, nes neįmanoma atsitraukti nuo pradėtos užduoties. Mintis, žodis, tampanti kadruotėmis, stambiu ir bendru planu, sekundėmis montavimo programoje. Euforijos kalneliai ir baimės duobės. Kartais savęs paklausdavau, ar būčiau ėjusi į šiuos kursus, jei būčiau žinojusi, kokius emociniu ir psichologiniu alpinizmu reiks užsiimti? Žinoma. Iki to laiko neturėjau nė menkiausio supratimo, kaip žodis tampa vaizdu. Pavasario paskutinėmis dienomis stovėjau šalia operatoriaus ir pirmą kartą tai pamačiau, kaip mano parašyti žodžiai atgyja. Nufilmavau savo namų darbą ir galiu drąsiai pasakyti, viską padariau pati. Už nugaros stovint šauniausiai „The Atomic Garden“ palaikymo komandai.

Visiems kurie dirba arba nori pradėti dirbti video production srityje labai rekomenduoju Videokūrybos mokymus, kuriuos veda vieni geriausių video industrijos specialistų Lietuvoje. Po šių kursų visas gautas žinias, įrankius ir patirtį jau pritaikau realiuose projektuose mūsų studijoje „Video Lab“. O dar padrąsintas dėka šių mokymų tikiuosi jau greitai galėsiu žengti į Lietuvos kino industriją su debiutiniu savo trumpametražiu filmu.

Mokymai tikrai aukštos kokybės ir, kas smagiausia, vyksta nedidelėje grupėje, kur daug individualaus darbo su mokytojais. Užsienyje tokio lygio kursai kainuoja daug daugiau. Tai tikrai labai rekomenduoju!

„The Atomic Garden“ su savo mokytojų komanda buvo startas, sustatęs į vietas supratimą, kad įmanoma siekti savo autentiškumo. Kurso vadovas Saulius yra tai, ko reikia pirmam žingsniui: milžiniško debesies palaikymo, jautrumo, įsiklausymo, tikėjimo, atpažinimo, apkabinimo ir tik po to profesinių žinių, kurių per kelis mėnesius gauni su kaupu.

Man tai buvo pirmas žingsnis režisūrinės svajonės link. Tai yra ta vieta, kurioje būsi priimtas toks, koks esi. Skleistis.

Dar ir dabar telefone turiu dešimtis, gal net kelis šimtus video, kuriuose pasijungęs priekinę kamerą pičinu savo idėjas. Dalies smegenų ląstelių mirtis buvo užfiksuota, nemeluosiu, su šita užduotimi. Tos idėjos buvo suprastos, tada nesuprastos, tada aš buvau suprastas, tada vėl nesuprastas, bet galų gale vieni kitus supratom. Žodžiu, nors pamokos vykdavo tik kelias dienas per savaitę, galvoje visuomet buvo kūrybinis chaosas. Sauliaus tikėjimas kiekvienu asmeniškai ir nuolatiniai padrąsinimai buvo vienas nuostabiausių dalykų, kuris kažkaip magiškai jaučiasi ir po kursų baigimo! Kūryboje palaikymo kartais trūksta, o čia jis visuomet tvyrojo ore. Negaliu nepaminėt kolegų. Kartu ir verkėm, ir juokėmės, o praėjus metams vis dar vieni kitais tikim ir drąsinam. Ir labiusiai šiame procese įsiminė tas neapibrėžiamas lūžis, kuris kažkaip apvertė smegenis. Paliksiu intrigą ir linkiu to lūžio kiekvienam!

Nors videokūryboje nesu žalias, kurso metu gavau tikrai labai vertingos informacijos. Labai daug hands-on tipo darbo, tad einantiems – pasiryžkite rašyti, įsirašinėti, pičinti, eiti miegoti ir atsikelti su galvoje besirišančiais naratyvais ir naujais klausimais mokytojams. Surinkta puiki jų komanda. Visi savo kailiu yra patyrę augimo skausmus, ir labai mielai jais dalinasi. Trijų aktų sistemos, mid-pointai, herojaus kelionė tampa tokiu savaime suprantamu reikalu, kad paskui ir filmai taip pat nebesižiūri. Geriausia kurso dalimi man buvo aplink turėti žmonių, kurių galima nuoširdžiai paklausti ir gauti iš jų nuoširdų atsakymą. Sukurta saugi aplinka tokiems reikalams. Rekomenduoju!