Reklamos ir rinkodaros mokykla

Tai nėra mokymai, kuriuose reikia „atsėdėti“, kad gautum tai patvirtinantį popierėlį. Išmoksi tiek, kiek pats įdėsi darbo – už tave čia niekas nieko nepadarys. Gera pažinti įvairių sričių profesionalus, gauti tiesioginius atsakymus į klausimus ir puikias įžvalgas. 

Man skaitmeninės komunikacijos kursas buvo puikus žinių užtvirtinimas ir tobulas pabėgimas nuo dviejų mažų vaikų kompanijos. Manau, kad kai per aštuonias savaites kiekvienas The Atomic Garden sutiktas žmogus yra malonus, draugiškas ir pasiruošęs pagelbėti, įspūdis paprasčiausiai negali būti prastas. Ačiū!

2020 metų pavasarį per beveik tris mėnesius „The Atomic Garden“ Videokūrybos kurse aš sukūriau ir nufilmavau savo būsimo trumpametražio filmo pirmą epizodą. Trys mėnesiai trijose minutėse: projekto idėjos paieška, gyvenimas su istorija, jos personažu, vaizdų, garsų, nuotaikų kolekcionavimas ir dėliojimas, nemigo naktys, nes kažkas neveikia, ir nemigo naktys, nes neįmanoma atsitraukti nuo pradėtos užduoties. Mintis, žodis, tampanti kadruotėmis, stambiu ir bendru planu, sekundėmis montavimo programoje. Euforijos kalneliai ir baimės duobės. Kartais savęs paklausdavau, ar būčiau ėjusi į šiuos kursus, jei būčiau žinojusi, kokius emociniu ir psichologiniu alpinizmu reiks užsiimti? Žinoma. Iki to laiko neturėjau nė menkiausio supratimo, kaip žodis tampa vaizdu. Pavasario paskutinėmis dienomis stovėjau šalia operatoriaus ir pirmą kartą tai pamačiau, kaip mano parašyti žodžiai atgyja. Nufilmavau savo namų darbą ir galiu drąsiai pasakyti, viską padariau pati. Už nugaros stovint šauniausiai „The Atomic Garden“ palaikymo komandai.

Skaitmeninės komunikacijos kursas padėjo man pažvelgti giliau, suprasti daugiau ir išreikšti kūrybiškas idėjas praktiškai. Įgūdžiai, kuriuos aš įgijau, šiandien man yra labai naudingi, kai noriu sustruktūrizuoti chaosą, esantį galvoje, ar pradėti naują prekės ženklą kurti nuo nulio. Taip pat, kas gali būti geriau, nei sutikti visus šiuos įkvepiančius reklamos industrijos profesionalus ir mokytis tiesiogiai iš jų?

Pasakysiu trumpai – kursas man labai patiko. Patiko tuo, kad kurso mokytojai – praktikai, strategai iš įvairių ir skirtingų įmonių, komunikacijos ir kūrybos agentūrų. Mokytojų patirtis, praktiniai patarimai, diskusijos, klausimų-atsakymų maratonai – kurso vinis ir pagrindinis svoris. Todėl, jei ieškote know-how, įkvėpimo, naujo ir kitokio požiūrio, restarto – šis kursas kaip tik jums. O kad iš kurso gautųsi maksimali nauda – atsakingai rašykite baigiamąjį darbą.  Verta pastangų!

Laisvu laiku nuo valgomų šedevrų gaminimo, tūsinimo, miego trūkumo – plėsti atsitiktinumų ribas ir atrasti geriausius ateities draugus, kolegas bei buvusiąsias. Aišku, tuo pačiu išmoksi viską, ką tau reikia žinoti apie reklamą. Ir tu tai padarysi su šios industrijos geriausiųjų pagalba bei įgūdžiu pamiršti savo ego.

Tai 2 mėnesių kelionė, kurios metu sutikau daug įdomių asmenybių. Mokykloje turėjau galimybę mokytis iš geriausių, įgauti jų patirtį, išbandyti kažką naujo. Būtent už tai esu dėkinga visiems skaitmeninės komunikacijos mokytojams, o ypatingai – Tomui Nemurai. Ačiū, Tomai, už pasidalintą patirtį, skirtą laiką bei paskatinimus, šiltą priėmimą ir šią kelionę. Noriu visiems palinkėti sėkmės ir drąsos siekiant savo tikslų ir svajonių!

Tai buvo be galo įdomi patirtis. Atmosfera, mokytojai, jų kompetencija bei pasidalintos istorijos įkvepė naujoms idėjoms. Kiekvienas susitikimas papildydavo tiek marketingo, tiek kasdieninio gyvenimo žinių bagažą. Kurso draugai – skirtingų sričių specialistai, tad buvo labai įdomu mokytis ir iš jų patirčių bei įžvalgų.

Dar ir dabar telefone turiu dešimtis, gal net kelis šimtus video, kuriuose pasijungęs priekinę kamerą pičinu savo idėjas. Dalies smegenų ląstelių mirtis buvo užfiksuota, nemeluosiu, su šita užduotimi. Tos idėjos buvo suprastos, tada nesuprastos, tada aš buvau suprastas, tada vėl nesuprastas, bet galų gale vieni kitus supratom. Žodžiu, nors pamokos vykdavo tik kelias dienas per savaitę, galvoje visuomet buvo kūrybinis chaosas. Sauliaus tikėjimas kiekvienu asmeniškai ir nuolatiniai padrąsinimai buvo vienas nuostabiausių dalykų, kuris kažkaip magiškai jaučiasi ir po kursų baigimo! Kūryboje palaikymo kartais trūksta, o čia jis visuomet tvyrojo ore. Negaliu nepaminėt kolegų. Kartu ir verkėm, ir juokėmės, o praėjus metams vis dar vieni kitais tikim ir drąsinam. Ir labiusiai šiame procese įsiminė tas neapibrėžiamas lūžis, kuris kažkaip apvertė smegenis. Paliksiu intrigą ir linkiu to lūžio kiekvienam!