Reklamos ir rinkodaros mokykla

Tai 2 mėnesių kelionė, kurios metu sutikau daug įdomių asmenybių. Mokykloje turėjau galimybę mokytis iš geriausių, įgauti jų patirtį, išbandyti kažką naujo. Būtent už tai esu dėkinga visiems skaitmeninės komunikacijos mokytojams, o ypatingai – Tomui Nemurai. Ačiū, Tomai, už pasidalintą patirtį, skirtą laiką bei paskatinimus, šiltą priėmimą ir šią kelionę. Noriu visiems palinkėti sėkmės ir drąsos siekiant savo tikslų ir svajonių!

Visada būnant skaitmenoje, būdavo įdomu, kaip tas pasaulis veikia ir kodėl. Atsakymai, pažerti iš skaitmenos pasaulio asų, mokančių „The Atomic Garden“, leido suprasti daug niuansų, strategijų, įžvalgų ir plačiau pamatyti kekvieną žingsnį socialinėse medijose.

2020 metų pavasarį per beveik tris mėnesius „The Atomic Garden“ Videokūrybos kurse aš sukūriau ir nufilmavau savo būsimo trumpametražio filmo pirmą epizodą. Trys mėnesiai trijose minutėse: projekto idėjos paieška, gyvenimas su istorija, jos personažu, vaizdų, garsų, nuotaikų kolekcionavimas ir dėliojimas, nemigo naktys, nes kažkas neveikia, ir nemigo naktys, nes neįmanoma atsitraukti nuo pradėtos užduoties. Mintis, žodis, tampanti kadruotėmis, stambiu ir bendru planu, sekundėmis montavimo programoje. Euforijos kalneliai ir baimės duobės. Kartais savęs paklausdavau, ar būčiau ėjusi į šiuos kursus, jei būčiau žinojusi, kokius emociniu ir psichologiniu alpinizmu reiks užsiimti? Žinoma. Iki to laiko neturėjau nė menkiausio supratimo, kaip žodis tampa vaizdu. Pavasario paskutinėmis dienomis stovėjau šalia operatoriaus ir pirmą kartą tai pamačiau, kaip mano parašyti žodžiai atgyja. Nufilmavau savo namų darbą ir galiu drąsiai pasakyti, viską padariau pati. Už nugaros stovint šauniausiai „The Atomic Garden“ palaikymo komandai.

Tai buvo tikrų tikriausia šiuolaikinio gyvenimo mokykla. Kadangi prieš tai nebuvau susidūrusi su reklamos kūryba, tai čia iš pagrindų supratau, kokiais siūlais yra durstoma viena ar kita reklamos rūšis ir kokią medžiagą galima pagaminti iš vieno užduoties sakinio. Mūsų smegenys – nesustabdoma mašina, jei leidi joms dirbti. Įsitikinau tuo šimtus kartų. Kiek galima sukurti inovatyvių idėjų, kurios keičia žmonių požiūrį į tai, kas jiems buvo iki šiol įprasta. Ir tai, kad ir kaip keistai skambėtų, pasiekti galima net per pačią lakoniškiausią, vieno žodžio, reklamą. Tereikia kūrybos tam surasti.

O jei trumpiau, šis kursas suteikė man drąsos ir suvokimo, kiek daug kartų aš galiu bandyti ir klysti, bet nuo to tampu tik kūrybingesnė ir produktyvesnė. Ne tik darbe, bet ir gyvenime.

Visiems, bet tikrai ne tiems, kurie nori tik pasyviai paklausyti. Prisipažinsiu, aš ir pati nesitikėjau, kad bus tiek daug darbo. Čia paskaitos, čia, žiūrėk, jau turi kažką atsiskaityti, sukiesi kaip bitutė. Buvo ir užstrigimų, kai nebežinai, kur judėti toliau, tuomet skambini kurso vadovei Clare, kuri laužo tavo minčių ledus, veda iš visų (ne tik komforto) zonų ir bam! Po kelių valandų tu jau turi 3 lapus idėjų, kur judėsi toliau. Buvo nelengvas, bet geras, labai geras procesas.

Kiekvienos pamokos laukdavau ir ne kartą klasiokams minėjau, kad taip galėčiau gyventi visus metus. Įdomūs žmonės – tiek mokytojai, tiek kartu sėdintys klasėje – parodo kitokias perspektyvas ar kampus tau įdomioje srityje ir kitą dieną darbuose jau pradedi dėlioti bei matyti savo pasaulį kitaip. Aš asmeniškai šią programą norėčiau pereiti kasmet, ar bent jau kas kelis metus. Kursas yra kaip geras filmas, kurį gali žiūrėti daugiau nei vieną kartą ir vis atrasti naujų dalykų, kurių nematei anksčiau ar prisiminti tai, ką jau spėjai pamiršti.

Esu vienas laimingųjų, kuriems pavyko įšokti į atominį traukinį ir apsilankyti mokyklos patalpose dar iki virusui užveriant duris. Tiesa, buvau vienas tų, kuriems teko ginti projektą jau Zoome. Esu prarastos kartos atstovas. Nepaisant to, mokytojų kompetencija ir profesionalumas nesumenko pradėjus regėti juos tik iki pusės. Kartėlis liko tik dėl to, kad nepavyko jiems paspausti rankos (bet apie šitai galima jau nebesvajoti).

Skaitmeninės komunikacijos kursas subalansuotas ir rinkodaros seklumose braidančiam, ir ant nugaros deguonį litrais skaičiuojančiam narui. Kursą rekomenduočiau ne tik draugui, bet ir priešui, kad galėčiau palaikyti jį arčiau savo įgytų žinių lygio.