Reklamos ir rinkodaros mokykla

„The Atomic Garden“ mokiausi, nes maniau, kad vėliau kaip per „Mad Men“ serialą turėsiu sekretorę, su kostiumu ir kokteiliu rankoje aiškinsiu klientams ko nori moterys.

Kurso metu supratau, kad tai yra absoliuti nesąmonė. Kaip gerai, kad šituos dalykus mokytojai ir kūrybos partnerė padėjo pastebėti būnant 22 metų, o ne daug vėliau gyvenime.

„The Atomic Garden Vilnius“ pradėjau mokytis vos grįžusi į Lietuvą po kelerių metų, praleistų užsienyje. Tiesą sakant, tuo metu net nenumaniau, ką noriu čia veikti ir kokioje srityje noriu dirbti. Iki tol dirbus mados ir žurnalistikos srityse, reklamos pasaulis atrodė man tinkamiausias, tad nusprendžiau pabandyti. Matyt mano tikslas buvo įgyti žinių ir įgūdžių paketą, reikalingą dirbant reklamos agentūroje. Vis dėlto, nors vėliau supratau, kad man artimiausia kiek kitokia veikla, čia įgytos žinios ir įgūdžiai vis dar gyvybiškai svarbūs kasdienėje mano veikloje.

Šis kursas „The Atomic Garden“ man buvo be galo naudingas – tiek žinioms gilinti, tiek susidėti basicus. Nuostabiausia yra tai, jog tos sausos teorijos (kurios nemažai galime prisiklausyti universitetuose) čia yra gan mažai – čia mokytojai pasakoja per savo sukauptos patirties praktikoje prizmę. Labai įstrigo ir tai, kad yra pristatomi lokalūs pavyzdžiai, lokalūs biudžetai ar net lokalūs fuckupai – o tai leidžia lengviau naviguoti Baltijos šalių rinkose. Sakyčiau, kad visiems ar dirbantiems su didesniu prekės ženklu, ar su mažesniu, Prekės ženklo vadovo kursas sudės viską į stalčiukus ir vienaip ar kitaip įkvėps tolimesniems darbams. Žodžiu, keep up with the good work, „The Atomic Garden“!

Aš ne tik išmokau suteikti netikėtos vertės pateikiant akivaizdų dalyką netikėtu kampu. Taip pat įsitikinau, kad net ir beprotiškiausios idėjos gali turėti savo gyvenimą, jeigu tu sugebėsi pateikti pakankamai stiprius argumentus ir už juos atstovėti. Kalbant apie idėjas, nenustebk, jeigu dauguma bus atmestos. Tu visada sugalvosi kažką geriau. Šiek tiek konstruktyvios savikritikos tavęs nenumarins, tai tik duos svarią priežastį švęsti tuomet, kai būsi patenkintas savo darbo rezultatu.

Šis kursas man buvo kaip šventinis persivalgymas. Kuo daugiau kraunama ant stalo, tuo daugiau kemši. Bloga, bet vis tiek kemši, nes kažkur savyje pabudinai mazochistinį, tobulėjimo ištroškusį demoną. Į Atomic Garden užsirašiau vos nusprendus grįžti į Lietuvą po kelių metų darbo užsienyje, tikėdamasi įgauti pasitikėjimo savimi naujame etape. Bet kursas išstūmė iš komforto zonos dar labiau nei tikėjausi. Buvo dienų, kai dvejojau savo gebėjimais ir net profesine kryptimi. Buvo savaičių, kai atrodė, kad neįmanoma žongliruoti tarp tiek daug prekės ženklo kūrimo dedamųjų ir viską suspėti laiku. Buvo keturi mėnesiai, kai net naktimis galvoje sukosi temos, kuriomis negalvojau, kad kažkada domėsiuos: pavyzdžiui, jūros žolių bioįvairove. Bet palengvėjimas atėjo. Kažkur ties paskutine prezentacija, kai intensyvaus darbo rezultatai nugulė į išbaigtą projektą, kurį galėtum talpinti į Kickstarterį. O praėjus porai mėnesių po kurso pastebi, kaip pradedi sakyti draugams „tai būtų geras brando pavadinimas”, staiga tave rekomenduoja rašyti tekstus anglų kalba (nors šiaip tai tu vizualo žmogus), o pusiau juokais pasiūlius prisidėti prie tvarios pakuotės kūrimo, imi ir darai. Ir supranti, kad visgi žinai ir gebi dabar daug daugiau, nei atrodė kurso pradžioje, ir viskas šiek tiek mažiau baisu.

Dar ir dabar telefone turiu dešimtis, gal net kelis šimtus video, kuriuose pasijungęs priekinę kamerą pičinu savo idėjas. Dalies smegenų ląstelių mirtis buvo užfiksuota, nemeluosiu, su šita užduotimi. Tos idėjos buvo suprastos, tada nesuprastos, tada aš buvau suprastas, tada vėl nesuprastas, bet galų gale vieni kitus supratom. Žodžiu, nors pamokos vykdavo tik kelias dienas per savaitę, galvoje visuomet buvo kūrybinis chaosas. Sauliaus tikėjimas kiekvienu asmeniškai ir nuolatiniai padrąsinimai buvo vienas nuostabiausių dalykų, kuris kažkaip magiškai jaučiasi ir po kursų baigimo! Kūryboje palaikymo kartais trūksta, o čia jis visuomet tvyrojo ore. Negaliu nepaminėt kolegų. Kartu ir verkėm, ir juokėmės, o praėjus metams vis dar vieni kitais tikim ir drąsinam. Ir labiusiai šiame procese įsiminė tas neapibrėžiamas lūžis, kuris kažkaip apvertė smegenis. Paliksiu intrigą ir linkiu to lūžio kiekvienam!

Kursas buvo labai faina vieta pasitikrinti viską, ką žinai apie prekės ženklo kūrimą ir vystymą (ar bent galvojai, kad žinai). Atėjusi su savo idėjomis gavau gerą terpę bandyti naujas teorijas praktikoje, greitai gavau feedbacką ir galimybę aiškiai susidėlioti veiksmų planą net ir kursui pasibaigus. Auginti prekės ženklą sunku, bet programa jungia daug sąlyčio taškų ir padeda suprasti, kodėl ir kaip veikia reklama, komunikacija, verslo struktūros, kaip suvaldyti chaosą ir pasiekti tikslų. Kursas padėjo suprasti, kaip tvariai ir prasmingai auginti prekės ženklą. O ir žmonės mokytis ateina fantastiški, kiek daug įkvėpimo!

Apie darbą reklamoje svajojau jau seniai, tačiau vis kažkur klaidžiojau, blaškiausi ir vaikščiojau ratais aplink. „The Atomic Garden“ iš esmės pakeitė mano gyvenimo kursą, nes padėjo suvaldyti iki tol nepažabotą kūrybingumą, supažindino su margu reklamos pasauliu ir suteikė galimybę mokytis iš pačių šauniausių mokytojų. Be to, išsipildė svajonė – baigiant Reklamos kūrybos kursą, mane ir mano kūrybos partnerę mokytojas Rimantas Stanevičius pakvietė prisijungti prie kūrybininkų komandos agentūroje „Milk“.

„The Atomic Garden“ mokykloje įgyta patirtis ir žinios yra unikalios ir neįkainojamos – jos padeda neužstrigti kūrybiniame procese, pasitikėti savimi ir visada rasti išeitį. Kūrybininko amatas nėra lengvas, tačiau už galimybę tuo užsiimti kasryt tariu AČIŪ.

2020 metų pavasarį per beveik tris mėnesius „The Atomic Garden“ Videokūrybos kurse aš sukūriau ir nufilmavau savo būsimo trumpametražio filmo pirmą epizodą. Trys mėnesiai trijose minutėse: projekto idėjos paieška, gyvenimas su istorija, jos personažu, vaizdų, garsų, nuotaikų kolekcionavimas ir dėliojimas, nemigo naktys, nes kažkas neveikia, ir nemigo naktys, nes neįmanoma atsitraukti nuo pradėtos užduoties. Mintis, žodis, tampanti kadruotėmis, stambiu ir bendru planu, sekundėmis montavimo programoje. Euforijos kalneliai ir baimės duobės. Kartais savęs paklausdavau, ar būčiau ėjusi į šiuos kursus, jei būčiau žinojusi, kokius emociniu ir psichologiniu alpinizmu reiks užsiimti? Žinoma. Iki to laiko neturėjau nė menkiausio supratimo, kaip žodis tampa vaizdu. Pavasario paskutinėmis dienomis stovėjau šalia operatoriaus ir pirmą kartą tai pamačiau, kaip mano parašyti žodžiai atgyja. Nufilmavau savo namų darbą ir galiu drąsiai pasakyti, viską padariau pati. Už nugaros stovint šauniausiai „The Atomic Garden“ palaikymo komandai.