Reklamos ir rinkodaros mokykla

Visada galima perskaityti teoriją, gal net atmintinai iškalti taisykles, neblogai perprasti tam tikrus mechanizmus ir įsiminti konkrečius aplodismentų vertus atvejus. Kur kas sudėtingiau yra susimedžioti realią patirtį iš realių profų. Kai penkioliką metų patirties turintis asas nuoširdžiai pasakoja savo didžiausius fuck-upus, supranti, kad tikrai ne šventieji tuos puodus drebia. Žmogiškas ryšys, žinios ne pagal scenarijų, atsakymai į nepatogiausius klausimus – mokslai tikrai nebuvo nuobodūs.

2020 metų pavasarį per beveik tris mėnesius „The Atomic Garden“ Videokūrybos kurse aš sukūriau ir nufilmavau savo būsimo trumpametražio filmo pirmą epizodą. Trys mėnesiai trijose minutėse: projekto idėjos paieška, gyvenimas su istorija, jos personažu, vaizdų, garsų, nuotaikų kolekcionavimas ir dėliojimas, nemigo naktys, nes kažkas neveikia, ir nemigo naktys, nes neįmanoma atsitraukti nuo pradėtos užduoties. Mintis, žodis, tampanti kadruotėmis, stambiu ir bendru planu, sekundėmis montavimo programoje. Euforijos kalneliai ir baimės duobės. Kartais savęs paklausdavau, ar būčiau ėjusi į šiuos kursus, jei būčiau žinojusi, kokius emociniu ir psichologiniu alpinizmu reiks užsiimti? Žinoma. Iki to laiko neturėjau nė menkiausio supratimo, kaip žodis tampa vaizdu. Pavasario paskutinėmis dienomis stovėjau šalia operatoriaus ir pirmą kartą tai pamačiau, kaip mano parašyti žodžiai atgyja. Nufilmavau savo namų darbą ir galiu drąsiai pasakyti, viską padariau pati. Už nugaros stovint šauniausiai „The Atomic Garden“ palaikymo komandai.

Tai buvo vienas nuostabiausių gyvenimo rollercoasterių. Nuo Eureka momentų, kai pavyksta sukurti veikiančius konceptus, iki ką aš darau su savo gyvenimu, kai visą dieną nepajudi nė per kruopelytę. Net nekalbu apie bendramokslius ir mokytojus, kurie tampa tau antrąja šeima. Labai sunku sudėti visus nuostabius nuotykius į kelis sakinius.
Padidinau savo kūrybiškumą 200 %. Be galo džiaugiuosi studijomis. Kur reikėjo, jos man davė basicus, kur reikėjo – pagilino žinias. Šias žinias pritaikau kiekvieną dieną savo darbe ir gyvenime. Kūryba ir linksmas gyvenimas yra neatsiejami dalykai.

Visada būnant skaitmenoje, būdavo įdomu, kaip tas pasaulis veikia ir kodėl. Atsakymai, pažerti iš skaitmenos pasaulio asų, mokančių „The Atomic Garden“, leido suprasti daug niuansų, strategijų, įžvalgų ir plačiau pamatyti kekvieną žingsnį socialinėse medijose.

Prisiskaičiau tų hubspotų tutorialų, Google garažų kursų ir visa tai man pabodo. Turbūt dėl to, kad ieškojau ne tik žinių, bet ir įkvėpimo. Ir nuo pat pirmos pamokos mokykloje iškart pajutau tą užsidegimą. Nuo reklamos istorijos iki įžvalgų. Nuo tekstų rašymo iki tyrimų. Ir visa tai tu sužinai iš tos srities profų. Vienintelis disclaimeris – viskas priklauso nuo tavęs. Kiek įdėsi darbo, tiek ir gausi. O greičiausiai gausi labai daug.

Praleidęs šiek tiek laiko mokykloje, supranti, jog žinai net mažiau nei bet kada. Tave ima nervinti, jog anksčiau nesidomėjai šiuo pasibaisėtinu, bet nuostabiu dalyku, vadinamu reklama. O tada ateina tikras persilaužimas. Tampi aistringu skaitytoju, patyrėju ir klausytoju visko, kas susiję su reklama. Tampi atviresnis gyvenimui apskritai ir, galiausiai, pradedi pats kurti pasibaisėtinas ir galbūt kartais net puikias reklamas.

Laisvu laiku nuo valgomų šedevrų gaminimo, tūsinimo, miego trūkumo – plėsti atsitiktinumų ribas ir atrasti geriausius ateities draugus, kolegas bei buvusiąsias. Aišku, tuo pačiu išmoksi viską, ką tau reikia žinoti apie reklamą. Ir tu tai padarysi su šios industrijos geriausiųjų pagalba bei įgūdžiu pamiršti savo ego.

Laukdavau kiekvieno susitikimo, jau seniai buvau patyrusi tokį džiaugsmą mokytis. Man kiekviena tema buvo be galo įdomi, o po paskaitos pamenu išeidavau įsikvėpusi, su nauja perspektyva, visą kelią namo ūžė idėjos kaip galėtume pagerinti savo veiklą ir jos sklaidą. Dalis jau įgyvendinta, dalis laukia savo eilės. Man labai patiko mokytojai – jautėsi, kad surinkta stipri komanda, kuri kalba ne vadovėlių pavyzdžiais, bet yra daug ką išbandę ir atvirai dalinasi savo sėkmės ir nesėkmės istorijomis. Iš šio kurso galima tikrai daug išsinešti, ypatingai jei mokaisi aktyviai – jei esi pasiruošęs klausti, mokytojai visada pasiruošę atsakyti, pakomentuoti, pasidalinti įžvalgoms apie tai, kaip skamba ir atrodo produktas iš šalies. Taip gimė tikrai daug minčių kaip geriau galime pateikti savo prekės ženklą.

Šis kursas taip pat davė naują filtrą, pro kurį praleidžiu ne tik savo brandą, bet ir visa ką matau aplinkui. Tai kursą tikrai rekomenduoju dėl turinio, mokytojų, kontaktų bei galimybės peržvelgti savo atstovaujamą prekės ženklą ir geriau suprasti kaip jis gali vientisai veikti.

Nuo mokyklos laikų svajoju įkurti bendriją, kuri turėtų teigiamą įtaką mane supančiam pasauliui. Dirbdamas programuotoju produktinėje komandoje pamačiau, kad produktistai yra bendrijos dalis, kuri valdo įtakos svirčius, dėl to atsirado noras šią poziciją išmėginti ir pačiam. Buvau maloniai nustebintas, kad galimybių žvalgytis toli nereikės, kadangi Atomic Garden kaip tik kvietė į pirmąją klasę žmones, norinčius tapti produktų vadovais. Iš kurso tikėjausi šių dalykų: produktisto rolės demistifikacijos, aršių diskusijų su mokytojais ir mentorystės, kurioje dominuotų grįžtamasis ryšys. Lūkesčiai patenkinti. Žinau, kuo skiriasi Project nuo Product Manager, mokytojus supriešinti pavyko, o sulaukto kiekio grįžtamojo ryšio iš mentorių ir mokytojų net nežinau, kur dėti. Kaip žmogui, turinčiam gana aukštą kokybės standartą, buvau patenkintas mokytojų kompetencija ir jų amato išmanymo lygiu. Svarbiausia tai, kad jie nestokojo empatijos, kuri ypatingai svarbi naujų žinių ir įgūdžių mokymuose. Kurso metu perėjome per produkto ciklą, išsinešdami 3 praktinius darbus, kuriuos galima įsidėti sau į portfolio. Mokytojai su mumis nuolatos dalindavosi skirtingomis karjerų istorijomis. Tai buvo labai naudinga formuojant įvairiapusišką perspektyvą darbo produktinėse kompanijose.