Reklamos ir rinkodaros mokykla

Reklamos kūryba yra idealus kursas žmonėms, kurie jaučia poreikį išreikšti savo kūrybiškumą, bet nesijaučia menininkais. Man pačiam šiek tiek užtruko, kol pripažinau šį specifinį poreikį, bet labai džiaugiuosi jį atradęs. Kurso metu išmokau būti kūrybišku pagal pareikalavimą (angl. – on demand, vert. pastaba) ir tai yra galingiausias įrankis bet kuriame kūrybiniame darbe. Nebereikia pasikliauti vien įkvėpimu. Galiu pasikliauti savimi, nes žinau reikalingas technikas. Tai yra esminė mano kasdienio darbo dalis, reklamos agentūroje „Milk“, kurioje „The Atomic Garden“ kursų dėka, dirbu kopijavimo-rašytoju (angl. copywriter, vert. pastaba).

Dar ir dabar telefone turiu dešimtis, gal net kelis šimtus video, kuriuose pasijungęs priekinę kamerą pičinu savo idėjas. Dalies smegenų ląstelių mirtis buvo užfiksuota, nemeluosiu, su šita užduotimi. Tos idėjos buvo suprastos, tada nesuprastos, tada aš buvau suprastas, tada vėl nesuprastas, bet galų gale vieni kitus supratom. Žodžiu, nors pamokos vykdavo tik kelias dienas per savaitę, galvoje visuomet buvo kūrybinis chaosas. Sauliaus tikėjimas kiekvienu asmeniškai ir nuolatiniai padrąsinimai buvo vienas nuostabiausių dalykų, kuris kažkaip magiškai jaučiasi ir po kursų baigimo! Kūryboje palaikymo kartais trūksta, o čia jis visuomet tvyrojo ore. Negaliu nepaminėt kolegų. Kartu ir verkėm, ir juokėmės, o praėjus metams vis dar vieni kitais tikim ir drąsinam. Ir labiusiai šiame procese įsiminė tas neapibrėžiamas lūžis, kuris kažkaip apvertė smegenis. Paliksiu intrigą ir linkiu to lūžio kiekvienam!

Pradėdama šį kursą jau žinojau, kad jame nepaatostogausiu, reikės skirti laiko, išbandyti save skirtingose srityse. Bet šis kursas vis vien peržengė mano žinojimo ribas. Visgi, iššūkis buvo daug didesnis nei tikėjausi. Visas kursas buvo kaip linksmieji kalneliai su staigiais kūrybiniais pakilimais ir nusileidimais, bet visi kurso mokytojai labai palaikė ir savo profesionaliais patarimais padėjo nesustoti. Kurso vadovė Clare visada rasdavo laiko pakonsultuoti kokiu strateginiu klausimu, kartu dalyvauti produkto pavadinimo brainstorme, copių peržiūrėjimui ir pataisymams prieš pristatymus. Būdama animatore, savo akiratį apie brandus praplėčiau gan plačiai ir vien dėl to buvo verta.

2020 metų pavasarį per beveik tris mėnesius „The Atomic Garden“ Videokūrybos kurse aš sukūriau ir nufilmavau savo būsimo trumpametražio filmo pirmą epizodą. Trys mėnesiai trijose minutėse: projekto idėjos paieška, gyvenimas su istorija, jos personažu, vaizdų, garsų, nuotaikų kolekcionavimas ir dėliojimas, nemigo naktys, nes kažkas neveikia, ir nemigo naktys, nes neįmanoma atsitraukti nuo pradėtos užduoties. Mintis, žodis, tampanti kadruotėmis, stambiu ir bendru planu, sekundėmis montavimo programoje. Euforijos kalneliai ir baimės duobės. Kartais savęs paklausdavau, ar būčiau ėjusi į šiuos kursus, jei būčiau žinojusi, kokius emociniu ir psichologiniu alpinizmu reiks užsiimti? Žinoma. Iki to laiko neturėjau nė menkiausio supratimo, kaip žodis tampa vaizdu. Pavasario paskutinėmis dienomis stovėjau šalia operatoriaus ir pirmą kartą tai pamačiau, kaip mano parašyti žodžiai atgyja. Nufilmavau savo namų darbą ir galiu drąsiai pasakyti, viską padariau pati. Už nugaros stovint šauniausiai „The Atomic Garden“ palaikymo komandai.

Kursą pradėjau tuo pat metu, kaip ir naujas produktų vadovo pareigas. Tai leido praktiškai pritaikyti viską, ką išmokau kurso metu. Struktūra buvo gerai apgalvota – įžanga, o vėliau dėmesys į įvairias sritis. Visi mokytojai buvo kompetentingi ir atsakė į rūpimus klausimus, todėl 2 valandos dažnai atrodydavo kaip 30 minučių. Kursas vyko anglų kalba ir bendramoksliai tikrai stengėsi palaikyti bendravimą ja pamokų metu. Kadangi dabar daugelis nori žengti į produktų valdymą, kursas taip pat yra puiki galimybė užmegzti ryšius su bendraminčiais ir plėsti savo kontaktų sąrašą. Žvelgiant atgal, mokymai suteikė tvirtą pagrindą mano karjerai. Turiu galimybę bet kada peržiūrėti programos medžiagą ir prisiminti strategijas, visus už ir prieš. Jei vis dar dvejoji, registruokis dabar pat!

Visada galima perskaityti teoriją, gal net atmintinai iškalti taisykles, neblogai perprasti tam tikrus mechanizmus ir įsiminti konkrečius aplodismentų vertus atvejus. Kur kas sudėtingiau yra susimedžioti realią patirtį iš realių profų. Kai penkioliką metų patirties turintis asas nuoširdžiai pasakoja savo didžiausius fuck-upus, supranti, kad tikrai ne šventieji tuos puodus drebia. Žmogiškas ryšys, žinios ne pagal scenarijų, atsakymai į nepatogiausius klausimus – mokslai tikrai nebuvo nuobodūs.